Krepšelis
0
Andrius Vaitkus | 2026 m. balandžio 8 d.
Vakar vakare Donaldas Trumpas paskelbė, ko daugelis laukė ir vylėsi: dvi savaitės paliaubų su Iranu. Hormūzo sąsiauris bus atidarytas. Naftanešiai vėl pajudės. „Brent" naftos kaina per vieną dieną smuko 13 procentų, WTI – 15 procentų. Rinkos šventė. Telegram kanalai rašė apie „pergalę". Žmonės atsikvėpė.
Bet leiskite man pasakyti tiesiai: jei manote, kad dujų stotelėje rytoj bus pigiau – klystate. Ir klystate gerokai.
Šiandien bandysiu išardyti, kas iš tikrųjų nutiko, kas bus toliau, ir – svarbiausia – kodėl šis karas paliko žymes, kurios Europoje jausis dar kelerius metus.
Kaip viskas prasidėjo
2026 m. vasario 28 dieną JAV ir Izraelis pradėjo suderintus oro smūgius Iranui. Pirmą kovo dieną Irano valstybiniai medijos paskelbė, kad dvasinis lyderis Ali Khamenei žuvo. Irano gynybos ministras ir Islamo revoliucijos gvardijos vadas taip pat žuvo per tų pačių dienų smūgius.
Irano atsakas buvo greitas ir skausmingas ne tiek kariniam, kiek ekonominiam pasauliui: laivyba per Hormūzo sąsiaurį sustojo. 150 krovinių laivų, tarp jų daug naftos tanklaiviams, įstrigo.
Hormūzo sąsiauris yra pagrindinis pasaulinio energetikos kelias, per kurį paprastai teka apie 20% pasaulio naftos ir dujų tiekimo. Jo uždarymas – tai ne ekonomikos sukrėtimas. Tai ekonomikos širdies smūgis.
Tarptautinės energetikos agentūros vadovas šią situaciją apibūdino kaip „didžiausią pasaulinį energetinio saugumo iššūkį istorijoje".
Kas nutiko su kainomis
Nuo vasario 28 dienos – tai yra nuo pirmų smūgių – iki kovo vidurio „Brent" naftos kaina pakilo nuo maždaug 72 dolerių iki 100 dolerių už barelį. Kovo 13-ąją „Brent" pasiekė 100 dolerių – tai 13% augimas nuo karo pradžios. Ekspertai teigė, kad nesant jokios pažangos derybose, kaina galėjo pasiekti 120 dolerių.
Tai ne tik skaičiai ekranuose. Tai – dyzelino kainos pompuose.
Nuo vasario 27 dienos kainų tendencija Europos degalinėse buvo kylanti. Didžiausias augimas fiksuotas Ispanijoje – 27%, kaina pasiekė 1,79 EUR/l. Brangiausia degalų rasta Airijoje – 2,30 EUR/l. Dyzelinas viršijo 2 EUR/l Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.
Vertinant pagal sunkvežimių suvartojimą, ES vidutinė dyzelino kaina šoktelėjo 20%. Dyzelinas pasiekė vidutiniškai 2 EUR/l (su mokesčiais).
Paliaubos: gerai, bet nepakankamai
Balandžio 7-osios vakare Trumpas paskelbė Truth Social platformoje: JAV sustabdys Irano bombardavimą dviem savaitėms su sąlyga, kad Iranas visiškai, nedelsiant ir saugiai atidaro Hormūzo sąsiaurį.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi patvirtino susitarimą: „Per dvi savaičių pertrauką saugus praėjimas per Hormūzo sąsiaurį bus įmanomas koordinuojant su Irano ginkluotosiomis pajėgomis."
Derybos planuojamos balandžio 10 dieną Islamabade. Delegacijoms vadovaus Vance'as ir Witkoffas iš JAV pusės.
Rinkos reagavo iš karto: „Brent" krito 13%, WTI – 15%. Tai didelė vienos dienos korekcija.
Bet čia slypi didelė iliuzija.
Kodėl naftos kainų kritimas – dar ne vartotojų džiaugsmas
Yra keletas dalykų, kurių rinkos nekainuoja taip greitai, kaip jos reaguoja į vienos dienos antraštes.
Pirma: infrastruktūra yra sugriauta. Ir tai – svarbiausias dalykas.
Irano atakos sunaikino 17% Kataro suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto pajėgumų. QatarEnergy generalinis direktorius Saad al-Kaabi patvirtino, kad du iš 14 gamybos traukinių ir vienas iš dviejų dujų perdirbimo įrenginių buvo apgadinti. Remontas šias pajėgas sustabdys trejus–penkerius metus.
Tai ne mažas skaičius. Tai 12,8 mln. tonų SGD per metus – išmetama iš rinkos ne savaitei, o keliems metams.
Dėl šių pažeidimų QatarEnergy turės skelbti force majeure ilgalaikėms sutartims su Italija, Belgija, Pietų Korėja ir Kinija – galimai iki penkerių metų.
Antra: laivybos normalizavimas užtrunka.
Net ir pasibaigus konfliktui, prireiks dienų ar savaičių, o kai kuriais atvejais ir mėnesių, kol kai kurie naftos laukai galės atnaujinti normalų darbą. Tanklaivis, kuris šiandien išplaukia iš Persijos įlankos, į Europą atplauks po kelių savaičių. Nafta, išgaunama šiandien, tapsi benzinu arba dyzelinu po kelių mėnesių. Kainų dinamika yra pavėluota.
Trečia: Europos dujų saugyklos prieš karą jau buvo istoriškai žemos.
Europa 2026 metus pradėjo su gerokai mažesniais dujų atsargomis nei ankstesniais metais: 46 mlrd. kubinių metrų vasario pabaigoje, palyginti su 60 mlrd. 2025 metais ir 77 mlrd. 2024 metais. Konfliktas sutapo su istoriškai žemais Europos dujų sandėlių lygiais – apie 30% talpos – todėl olandų TTF dujų kainų etalonas iki kovo vidurio beveik padvigubėjo ir viršijo 60 EUR/MWh.
Ką sako Europos ekonomikos vadovai
Christine Lagarde, Europos centrinio banko prezidentė:
„Mes nebūsime paralyžiuoti svyravimų. Mūsų įsipareigojimas pasiekti 2% infliaciją vidutiniu laikotarpiu yra besąlygiškas." ECB prognozuoja, kad energijos kainų augimas dėl karo vidutiniame laikotarpyje infliaciją viršys 2%. Infliacija prognozuojama 3,1% antrame 2026 metų ketvirtyje.
Valdis Dombrovskis, ES ekonomikos komisaras:
Ekonomikos komisaras perspėjo šalių finansų ministrus, kad tik „darnios", trumpalaikės skubios priemonės turėtų būti taikomos. Jis perspėjo, kad perteklinės išlaidos „turės rimtų fiskalinių pasekmių" – ypač atsižvelgiant į tai, kad Covid-19 ir Ukrainos krizės, kartu su gynybos išlaidų šuoliu nuo 2022 m., paliko vyriausybes su mažiau fiskalinių galimybių.
Philippe Aghion, Nobelio premijos laureatas ekonomikoje:
Infliacijos rizika padidės, jei karas tęsis kelis mėnesius ir „Brent" viršys 150 dolerių – tai pasaulį priartintų prie 1973 metų naftos krizės lygio.
Goldman Sachs ir Bloomberg perspėjimai
Goldman Sachs Research vertinimai rodo, kad visiškai uždarant Hormūzo sąsiaurį vienam mėnesiui be jokių kompensacinių priemonių, naftos kaina galėtų padidėti 15 dolerių už barelį. Net ir naudojant visas rezervines vamzdyno pajėgas ir atpalaiduojant strategines atsargas – augimas vis tiek siektų 10 dolerių.
Bloomberg Economics SHOK modelis prognozavo: esant 110 dolerių barelių kainai eurozonoje, tai sukeltų 1 procentinio punkto infliacijos augimą ir 0,6% BVP smukimą. Tačiau jeigu kaina pasiektų 170 dolerių – poveikis padvigubėtų, sukeldamas stagfliaciją, galinčią pakeisti viską – nuo centrinių bankų politikos iki politinių rezultatų.
Dyzelinas: kodėl vairuotojai ir vežėjai jaus ilgiau
Dyzelinas yra ypač svarbus Lietuvai ir visai Baltijos regionui. Čia dominuoja dyzeliniai automobiliai, o krovinių vežimas keliais – pagrindinis transporto stuburas.
OPEC šalys tiekia 26% Europos Sąjungoje suvartojamos žalios naftos ir 15% dyzelino. Net ir baigiantis konfliktui, grįžimas į normalumą užtruks savaites – dėl tiekimo grandinės vėlavimų, apgadintų infrastruktūros objektų ir transporto logistikos.
Dar vienas aspektas: šiuo karu buvo suardytos sutartys. QatarEnergy, skelbdama force majeure Italijai ir Belgijai, siunčia aiškią žinutę Europai: garantuoto, ilgalaikio tiekimo nebėra. Rinka tapo nepastovi ilgam laikotarpiui.
Didžioji iliuzija: infliacija neišnyksta drauge su paliaubomis
Infliacija yra ne tik karo rezultatas. Ji yra karo pasekmių grandinė – ir ta grandinė veikia su vėlavimu.
Energijos brangimas prasidėtas vasarį. Gamybos kaštai augo kovą. Logistikos išlaidos kilo balandį. Parduotuvių kainos kils gegužę ir birželį. O tai, ką mokėsite maisto, aprangos, statybos medžiagų ar paslaugų parduotuvėse rugsėjį – atspindės šiandienines žalios naftos kainas.
Pagal Euronews analizę: eurozonos infliacija 2026 m. ketvirtame ketvirtyje bus apie 0,5–0,6 procentinio punkto aukštesnė nei buvo prognozuota prieš karą. Prieš Trumpo administracijos Irano kampanijos pradžią ECB palūkanų kėlimo tikimybė 2026 metais buvo vos 12%. Po karo pradžios ši tikimybė pakilo iki 42%.
Tai reiškia: vartojamosios paskolos, būsto paskolos, verslo kreditai – visi gali tapti brangesni.
Geopolitinė drobė: karas dar nesibaigė
Paliaubos – tai ne taika. Jos yra derybų pradžia.
Irano Aukščiausios nacionalinės saugumo tarybos pareiškimas buvo aiškus: „Tai nereiškia karo pabaigos. Irano rankos lieka ant gaiduko – menkiausia priešo klaida sulauks atsako visa jėga."
Be to, Iranas savo 10 punktų pasiūlyme reikalauja: visų JAV kariuomenės išvedimo iš regiono, visų sankcijų panaikinimo, urano praturtinimo teisės išsaugojimo ir kompensacijų už karo žalą. Mažai tikėtina, kad JAV sutiktų su tokiais reikalavimais.
O kol situacija neapibrėžta – energijos rinkos išlieka nervingos. Prekybininkai neparduoda naftos po karo kainos, kai bet kuriuo metu ji gali atsinaujinti.
Lietuva – mažas krumpliaratis didelėje mašinoje
Lietuva nėra tiesiogiai priklausoma nuo Persijos įlankos naftos – Orlen Lietuva gamykloje perdirbama daugiausia rusiška nafta, o geopolitikos perrikiavimas nuo 2022 m. šią priklausomybę mažina. Tačiau naftos rinka yra globali. Kai Hormūzo sąsiauris užsidaro ir „Brent" šoka, kyla visų žalios naftos rūšių kaina.
Lietuvos vežėjai – ypač TIR sunkvežimių sektorius, kuris yra vienas didžiausių Europoje proporcingai pagal gyventojų skaičių – per šiuos mėnesius patyrė reikšmingą spaudimą. Dyzelino kainų augimas 20% Europoje automatiškai reiškia, kad krovinių vežimo išlaidos auga. O tai pasirodo kiekvienoje krovinių gavimo sąskaitoje – ir mažmenininkams, ir galutiniams vartotojams.
IEA: atsargų atpalaidavimas – laikinas pleistras
Tarptautinė energetikos agentūra koordinuodama su narėmis atpalaidavo 400 mln. barelių strateginių naftos atsargų visame pasaulyje – tai yra iš turimo 1 800 mln. barelių rezervo. Analistai apskaičiavo, kad šis atpalaidavimas gali kompensuoti apie 20 dienų Hormūzo sąsiaurio blokados.
Tačiau šis buferis pasiekiamas ir paskirstomas sunkiai. O jeigu karas būtų pasibaigęs po mėnesio – strateginės atsargos jau būtų reikšmingai sumažėjusios, ir jas papildyti rinkos sąlygomis esant aukštoms kainoms – brangu.
Ko tikėtis per ateinančias dvi savaites
Derybos Islamabade prasidės balandžio 10 dieną. Jau šiandien galima nustatyti tris galimas trajektorijas:
Geriausia versija: Per dvi savaites pasiekiamas išsamus susitarimas, Hormūzo sąsiauris visiškai atidarytas, naftos kainos toliau smunka link 70–75 dolerių. Infliacija Europoje stabilizuojasi 2026 m. trečiame ketvirtyje. ECB palūkanų nekelia.
Tikėtiniausia versija: Paliaubos pratęsiamos, derybos tęsiasi mėnesius. Hormūzo sąsiauris atidarytas, tačiau laivybos sąlygos nestabilios. Naftos kaina svyruoja 75–90 dolerių zonoje. Dyzelino kainos Europoje krenta, bet ne iki prieškarinių lygių – nes tiekimo grandinės, infrastruktūra ir atsargos negrįžta iš karto.
Blogiausias scenarijus: Derybos žlunga. Eskalacija atsinaujina. Tada visi aukščiau pateikti skaičiai yra konservatyvūs.
Jei turite automobilį – nesitikėkite, kad kuras bus žymiai pigesnis artimiausiomis savaitėmis. Tiekimo grandinė veikia su vėlavimu.
Jei vadovaujate verslui – energijos išlaidų biudžetas turi būti perskaičiuotas. Elektros, šildymo, transporto kaštai gali išlikti aukšti visus 2026 metus.
Jei planuojate didelius pirkinius – atsižvelkite į tai, kad infliacija Europoje 2026 m. antrame ketvirtyje gali siekti 3,1%, o ECB gali kelti palūkanas, o ne mažinti.
Ir svarbiausia: karas, kuris prasidėjo vasarį, dar yra toli nuo pabaigos. Infrastruktūros žala – Kataro gamyklos, apgadintos cisternos, sutrikdytos tiekimo grandinės – nesikeičia per dvi derybų savaites.
Gyvenkite išmintingai. Planuokite į priekį. Ir nepasitikėkite tik antraštėmis.
Pasiruoškite šiandien. Jei krizė ateis staiga, laikas bus brangus. Peržiūrėkite mūsų išgyvenimo rinkinius – sukompletuoti pagal Lietuvos civilinės saugos LT72 gaires, greitas pristatymas visoje Lietuvoje.
Andrius Vaitkus rašo apie geopolitiką, ekonomiką ir pasiruošimą neapibrėžtam ateičiai. Jei šis straipsnis buvo naudingas – pasidalinkite su tais, kuriems tai svarbu.
