Karas Lietuvoje 2026: ką turėtų žinoti kiekvienas pilietis

Santrauka

Karas ar krizė Lietuvoje reikalauja, kad kiekvienas pilietis būtų pasirengęs savarankiškai išgyventi bent 72 valandas be išorinės pagalbos — tai oficiali Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacija (LT72 gairės). Svarbiausi žingsniai: sudaryti namų ūkio avarinį rinkinį, žinoti artimiausią slėptuvę ir turėti veiksmų planą šeimai. Pasirengimas nereikalauja didelių investicijų — tinkamas rinkinys, pritaikytas Lietuvos sąlygoms, yra prieinamas kiekvienam.

Lietuva — NATO narė, kurios geopolitinė padėtis Baltijos regione kelia pagrįstą poreikį rimtai vertinti civilinės saugos klausimus. Oficialus Žemės ūkio ministerijos leidinys „Jei krizė arba karas: kaip elgtis" skirtas kiekvienam Lietuvos gyventojui ir pateikia konkrečius veiksmus ekstremaliosios situacijos atveju.

Ar Lietuvai gresia karas: ką sako ekspertai

Lietuvos gynybos ir saugumo ekspertai vienareikšmiškai teigia: grėsmė egzistuoja, tačiau panika yra blogiausias atsakas. Geriausias atsakas — konkretus pasirengimas.

Klausimas	Ką sako ekspertai	Ką tai reiškia jums
Ar gresia tiesioginis karas?	Tikimybė nedidelė, tačiau hibridinės grėsmės (kibernetinės atakos, dezinformacija, infrastruktūros sabotažas) yra realios ir aktualios jau dabar	Pasiruošimas reikalingas ne „jei", o „kai"
Kiek laiko turite reaguoti?	Ekstremalios situacijos atveju valdžios pagalba gali užtrukti 24–72 val.	Kiekvienas namų ūkis turi veikti savarankiškai bent 72 valandas
Ar NATO narystė apsaugo?	Taip — kolektyvinė gynyba yra reali. Tačiau pirmosios valandos visada priklauso nuo pačių piliečių	Asmeninis pasirengimas papildo, ne pakeičia, valstybės gynybą
Kur slėptis karo atveju?	Artimiausios civilinės saugos slėptuvės ir priedangos — skirtingi statiniai su skirtingomis funkcijomis	Išsiaiškinkite artimiausią slėptuvę iš anksto, ne krizės metu

Ką tai reiškia praktiškai: Lietuva yra NATO narė, tačiau oficiali rekomendacija — kiekvienas namų ūkis turi būti pasirengęs savarankiškai veikti bent 72 valandas. Tai ne teorija, o Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gairė.

---

Kodėl verta pasirengti dabar, o ne laukti:

• Oficialios gairės, ne spėlionės — Išgyvenk.lt rinkiniai sudaryti remiantis oficialiais civilinės saugos standartais — žinote, kad turite tai, ko iš tikrųjų reikia
• Pritaikyta Lietuvos sąlygoms — klimatas, infrastruktūra ir vietinės ekstremalios situacijos diktuoja specifinius poreikius, kurie skiriasi nuo universalių Vakarų Europos standartų
• Nuo vieno iki visos šeimos — individualūs rinkiniai vienišiams, išplėsti šeimos komplektai su vaikais; pasirenkate pagal savo namų ūkio dydį
• Pasirengimas prieinamas kiekvienam — krizė neatsižvelgia į biudžetą, todėl siūlome sprendimus skirtingoms galimybėms

Ką daryti pirmomis karo valandomis

Pirmosios karo valandos yra kritiškiausios — sprendimai, priimti per pirmąsias 15–30 minučių, tiesiogiai lemia saugumą ir išgyvenimą. Oficialios Lietuvos civilinės saugos gairės aiškiai nurodo: pagrindinis prioritetas yra apsauga, o ne turto gelbėjimas.

1. Ieškokite priedangos nedelsiant. Išgirdę sirenas ar sprogimus, kuo greičiau pasitraukite į artimiausią pastatą. Rūsiai, požeminiai garažai ir vidiniai koridoriai be langų suteikia reikšmingą apsaugą nuo skeveldrų ir smūginės bangos. Civilinės saugos specialistai skiria dvi skirtingas apsaugos kategorijas: priedanga — tai bet koks tvirtas statinys, kuriame galima laikinai pasislėpti, o slėptuvė — specialiai įrengtas, sustiprintas objektas su oro filtravimo sistema. Slėptuvės suteikia aukščiausio lygio apsaugą, tačiau priedanga geriau nei jokia apsauga.

2. Išjunkite telefoną į lėktuvo režimą, kai nebūtina skambinti. Tinklai pirmomis karo valandomis yra perkrauti — trumpi, konkretūs pranešimai šeimos nariams turi prioritetą prieš ilgus pokalbius. Susitarkite iš anksto dėl susitikimo vietos, jei ryšys nutrūktų.

3. Klausykite oficialių šaltinių, ne socialinių tinklų. Lietuvos nacionalinis radijas (LRT) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kanalai yra patikimiausi informacijos šaltiniai krizės metu. Dezinformacija karo pradžioje plinta itin greitai ir gali sukelti pavojingus sprendimus.

4. Neblokuokite kelių ir pagalbos tarnybų. Masinis gyventojų judėjimas automobiliais pirmomis valandomis paralyžiuoja infrastruktūrą ir apsunkina karinių bei gelbėjimo pajėgų darbą. Evakuacija pėsčiomis ar laukimas vietoje dažnai yra saugesnis pasirinkimas, kol valdžios institucijos pateikia konkrečius nurodymus.

5. Aktyvuokite iš anksto paruoštą 72 valandų rinkinį. LT72 gairės rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui turėti paruoštą rinkinį, leidžiantį savarankiškai veikti bent 72 valandas be išorinės pagalbos. Tai reiškia: geriamasis vanduo (mažiausiai 3 litrai asmeniui per dieną), maisto atsargos, pirmosios pagalbos priemonės, baterinis radijas ir dokumentų kopijos.

Pasirengimas prieš krizę lemia, kaip greitai ir efektyviai galėsite veikti pirmomis valandomis. Išgyvenk.lt rinkiniai suformuoti pagal valstybines civilinės saugos rekomendacijas ir pritaikyti Lietuvos klimato sąlygoms — nuo kompaktiškų individualių rinkinių iki išsamių šeimos komplektų, apimančių visus kritinius poreikius pirmąsias 72 valandas.

Kaip pasiruošti karui Lietuvoje: žingsnis po žingsnio

Pasirengimas krizei nėra vienkartinis veiksmas — tai nuoseklus procesas, kurį galima įgyvendinti per kelias savaites. Žemiau pateiktas praktinis veiksmų planas, paremtas oficialiais LT72 civilinės saugos principais.

1. Išmokite signalus ir įspėjimo sistemas

Pirmiausia susipažinkite su sirenos signalų reikšmėmis. Ilgas kaukimas reiškia oro pavojų — reikia nedelsiant ieškoti priedangos. Trumpi, pertraukiami signalai gali reikšti cheminį ar kitą pavojų. Šią informaciją skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

2. Nustatykite artimiausią slėptuvę ar priedangą

Slėptuvė ir priedanga — ne tas pats. Slėptuvė yra specialiai įrengta, apsauganti nuo sprogimo bangos ir radioaktyvių dalelių. Priedanga — bet kuri tvirta pastato vieta (rūsys, vidinis koridorius), suteikianti dalinę apsaugą. Sužinokite, kur yra artimiausias toks objektas jūsų gyvenamojoje vietoje — šią informaciją teikia savivaldybės ir portalas civsauga.lt.

3. Sudarykite šeimos veiksmų planą

Aptarkite su šeimos nariais: kur susitiksite, jei ryšys nutrūks? Kas pasiima vaikus iš mokyklos? Koks yra atsarginis susitikimo taškas? Rašytinis planas, kurį žino visi namų ūkio nariai, gelbsti tada, kai nėra laiko galvoti.

4. Sukaupkite 72 valandų atsargas

Oficiali LT72 rekomendacija — kiekvienas namų ūkis turi sugebėti savarankiškai išgyventi bent 72 valandas be išorinės pagalbos. Minimalus rinkinys apima:

• Geriamąjį vandenį (2–3 litrai asmeniui per dieną)
• Maisto atsargas, nereikalaujančias šaldymo ar ilgo gaminimo
• Pirmosios pagalbos priemones
• Žibintuvėlį ir atsargines baterijas arba dinaminį įkroviklį
• Dokumentų kopijas ir grynuosius pinigus
• Vaistus (jei vartojate reguliariai)

Išgyvenk.lt rinkiniai sudaromi būtent pagal šiuos reikalavimus ir pritaikomi Lietuvos klimato sąlygoms — nuo individualių iki pilnų šeimos rinkinių.

5. Pasiruoškite evakuacijai

Laikykite paruoštą kuprinę su esminiais daiktais, kurią galėtumėte pasiimti per 5 minutes. Joje turėtų būti dokumentai, vaistai, vanduo, maistas 24–48 valandoms, šilti drabužiai ir ryšio priemonės. Sužinokite oficialius evakuacijos maršrutus savo savivaldybėje.

6. Palaikykite ryšį su oficialiais šaltiniais

Krizės metu patikima informacija — gyvybiškai svarbi. Sekite Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ir Civilinės saugos departamento kanalus. Leidinio „Jei krizė arba karas — kaip elgtis" elektroninė versija prieinama zum.lrv.lt — ją rekomenduojama perskaityti iš anksto, ne krizės metu.

7. Reguliariai peržiūrėkite ir atnaujinkite pasiruošimą

Pasirengimas — ne vienkartinis projektas. Kas 6–12 mėnesių patikrinkite atsargų galiojimo datas, atnaujinkite dokumentų kopijas ir pakartokite šeimos veiksmų planą su visais namų ūkio nariais. Tinkamai paruoštas rinkinys ir žinios — tai investicija, kuri niekada nepraranda vertės.

Kiek kainuoja pasirengimas karui ir ekstremaliosioms situacijoms?

Pasirengimo išlaidos priklauso nuo to, kiek žmonių reikia aprūpinti ir kokiam laikotarpiui. Oficialios civilinės saugos gairės rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui turėti atsargas ir priemones savarankiškam veikimui bent 72 valandas — tai yra minimalus standartas, nuo kurio verta pradėti skaičiuoti.

Pagrindiniai kainą lemiantys veiksniai:

• Rinkinių dydis ir sudėtis. Individualus išgyvenimo rinkinys vienam asmeniui kainuoja ženkliai mažiau nei šeimos rinkinys, skirtas 3–4 žmonėms. Kuo daugiau žmonių namų ūkyje — tuo didesnė investicija į maisto atsargas, vandens filtravimo priemones ir pirmos pagalbos komplektus.
• Pasirengimo gylis. Bazinis 72 valandų rinkinys apima esminius poreikius: avarinius maisto produktus, vandenį, pirmą pagalbą ir apšvietimą. Išplėstas rinkinys, apimantis daugiafunkcinius įrankius, šilumą palaikančias priemones ir komunikacijos įrangą, kainuoja daugiau, tačiau užtikrina didesnį savarankiškumą.
• Klimatinė ir geografinė specifika. Lietuvos sąlygoms pritaikyti rinkiniai skiriasi nuo universalių — šaltas klimatas reikalauja papildomų šilumos išsaugojimo priemonių, kurios tiesiogiai veikia galutinę kainą.
• Produktų kokybė ir atitiktis standartams. Produktai, atitinkantys oficialius civilinės saugos standartus, garantuoja, kad kiekviena pozicija rinkinyje yra funkcionali ir atitinka civilinės saugos reikalavimus — tai apsaugo nuo pigių, bet neveiksmingų sprendimų.

Galutinė kaina visada priklauso nuo konkretaus namų ūkio sudėties ir pasirengimo lygio. Išgyvenk.lt siūlo rinkinius nuo individualių iki šeimos variantų — visi atrinkti pagal civilinės saugos reikalavimus ir pritaikyti Lietuvos klimatui bei sąlygoms, todėl nereikia spėlioti, ar pasirinktos priemonės iš tikrųjų atitiks poreikius krizės metu.

Išgyvenimo rinkiniai, pritaikyti Lietuvos sąlygoms

Pasirengimas karui ar ekstremaliai situacijai prasideda ne nuo teorijos, o nuo konkrečių priemonių po ranka. Išgyvenk.lt specializuojasi būtent tuo — išgyvenimo rinkiniais, sudarytais pagal oficialias Lietuvos civilinės saugos gaires ir pritaikytais vietinėms klimato bei infrastruktūros sąlygoms.

Ką reiškia „pagal LT72 gaires"? Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui gebėti savarankiškai išgyventi bent 72 valandas be išorinės pagalbos. Tai reiškia: pakankamai vandens, maisto, pirmosios pagalbos priemonių ir ryšio įrangos. Rinkiniai suformuoti taip, kad šį standartą atitiktų iš karto, be papildomo planavimo.

Asortimentas apima keturias pagrindines kategorijas:

• Individualūs rinkiniai — kompaktiški, skirti vienam žmogui; tinka automobilyje, darbe ar kuprinėje
• Šeimos rinkiniai — komplektuojami 3–4 asmenims, su papildomais vaikams skirtais elementais
• Pirmos pagalbos rinkiniai — nuo bazinių iki išplėstinių, su instrukcijomis lietuvių kalba
• Papildomi moduliai — vandens filtravimo priemonės, avarinis apšvietimas, daugiafunkciniai įrankiai

Kiekvienas produktas atrinktas atsižvelgiant į Lietuvos žiemos sąlygas, miesto ir kaimo infrastruktūros skirtumus bei realius evakuacijos scenarijus. Tai ne universalūs importiniai rinkiniai — tai sprendimai, kurie veikia čia ir dabar.

Kodėl verta rinktis Išgyvenk.lt

Išgyvenk.lt — Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms parduotuvė, kurios visas asortimentas atrinktas pagal valstybines civilinės saugos rekomendacijas. Tai reiškia, kad kiekvienas rinkinys atitinka Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomenduojamus pasirengimo standartus — ne bendrinius, o konkrečiai Lietuvos kontekstui pritaikytus.

Skirtingai nei universalūs importiniai rinkiniai, mūsų produktai pritaikyti Lietuvos klimatui ir sąlygoms — nuo šaltų žiemų iki pavasario potvynių. Pasiūla apima sprendimus kiekvienam poreikiui: nuo kompaktiškų individualių rinkinių iki išsamių šeimos išgyvenimo rinkinių, tinkamų namų ūkiams su vaikais ar vyresnio amžiaus nariais.

Privalumas	Ką tai reiškia jums
LT72 gairėmis paremti rinkiniai	Atitinka oficialius Lietuvos civilinės saugos standartus
Pritaikyta Lietuvos sąlygoms	Veikia patikimai vietiniame klimate ir aplinkoje
Individualūs ir šeimos rinkiniai	Tinkamas sprendimas kiekvienam namų ūkiui

Kitas žingsnis

Žinios apie karą ir ekstremalias situacijas yra tik pirmas žingsnis — tikrasis pasirengimas prasideda tada, kai namuose turite tai, ko reikia pirmoms 72 valandoms.

Išgyvenk.lt siūlo išgyvenimo rinkinius, sudarytus remiantis oficialiais pasirengimo standartais ir pritaikytus Lietuvos klimato sąlygoms. Nesvarbu, ar ieškote individualaus rinkinio, ar sprendimo visai šeimai — čia rasite parinktis kiekvienam poreikiui.

Ką rasite parduotuvėje:

• Individualūs ir šeimos išgyvenimo rinkiniai pagal LT72 gaires
• Pirmos pagalbos priemonės, avarinis apšvietimas ir vandens filtravimo sprendimai
• Avarinis maistas ir daugiafunkciniai įrankiai, tinkami Lietuvos sąlygoms

Peržiūrėkite rinkinius ir pasirinkite tinkamą savo namų ūkiui — pasirengimas 72 valandoms yra ne privilegija, o kiekvieno piliečio galimybė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip pasiruošti karui Lietuvoje?

Pagal LT72 gaires kiekvienas namų ūkis turėtų būti pasiruošęs savarankiškai išgyventi bent 72 valandas be išorės pagalbos. Rekomenduojama sudaryti išgyvenimo rinkinį su maistu, vandeniu, pirmosios pagalbos priemonėmis ir svarbiausiais dokumentais, taip pat susipažinti su artimiausių priedangų vieta. Piliečiai kviečiami dalyvauti nemokamose Krašto apsaugos ministerijos civilinės saugos pratybose, kurias organizuoja savivaldybės.

Kaip sužinoti, ar patekau į 2026 m. karo prievolininkų sąrašą?

2026 m. Lietuvos kariuomenė paskelbė karo prievolininkų sąrašą, į kurį įtraukta apie 42 tūkst. jaunuolių. Šaukimo sistema pasikeitė — jaunuoliai į tarnybą šaukiami iš karto po mokyklos baigimo. Tikslią informaciją apie įtraukimą į sąrašą galima gauti kreipiantis į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą arba tikrinant oficialius kariuomenės informacinius kanalus.

Kaip elgtis gavus pavojaus signalą?

Išgirdę pavojaus signalą, nedelsdami eikite į artimiausią priedangą ar rūsį ir laukite oficialių nurodymų. Svarbiausia — išlaikyti ramybę ir vadovautis valdžios institucijų pranešimais. Venkite nepatikrintų gandų ir sekite tik oficialius informacijos šaltinius — nacionalinį radiją, televiziją ar savivaldybių pranešimus.

Kuo skiriasi priedangos ir slėptuvės?

Priedangos skirtos gyventojams apsisaugoti nuo įvairių pavojų ir skirstomos į A, B bei C kategorijas pagal suteikiamo apsaugos lygį. Slėptuvės — tai specialiosios paskirties statiniai, skirti valstybinių funkcijų vykdymui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų ar karo metu; jos nežymimos jokiais išoriniais ženklais ir nėra skirtos plačiajai visuomenei. Gyventojams krizės atveju labiausiai prieinamos priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, taip pat rūsiai.

Kaip tinkamai pasirengti evakuacijai?

Evakuacijai reikia iš anksto paruošti išvykimo krepšį su sausu daviniu (MRE) mažiausiai 3 paroms, vandeniu, pirmosios pagalbos rinkiniu ir svarbiausiais dokumentais. Svarbu iš anksto žinoti evakuacijos maršrutus ir susitarti su šeimos nariais dėl susitikimo vietos. Laikykitės oficialių evakuacijos nurodymų ir nesistenkite grįžti į pavojingą zoną.

Ką daryti pirmomis karo valandomis?

Pirmomis karo valandomis svarbiausia — nedelsiant ieškoti priedangos ir laikytis oficialių nurodymų. Pasirūpinkite, kad šeimos nariai žinotų, kur susitikti, ir naudokitės iš anksto paruoštu išgyvenimo rinkiniu. Venkite atvirų erdvių, stebėkite oficialius informacijos kanalus ir neplatinkite nepatikrintos informacijos.

Kur slėptis karo metu Lietuvoje?

Karo metu gyventojams rekomenduojama slėptis priedangose, kolektyvinės apsaugos statiniuose arba rūsiuose — tai prieinamiausi ir tinkami laikinam prieglobsčiui skirti statiniai. Priedangos skirstomos į A, B ir C kategorijas pagal apsaugos lygį, todėl verta iš anksto sužinoti, kokios priedangos yra jūsų gyvenamojoje vietovėje. Jei nėra galimybės pasiekti specializuoto statinio, rūsiai ir specialiai įrengtos patalpos taip pat gali suteikti laikinę apsaugą.

Ką dėti į evakuacijos kuprinę?

Evakuacijos kuprinėje privaloma turėti sausą davinį (MRE) mažiausiai 3 paroms, vandens atsargų, pirmosios pagalbos rinkinį ir svarbiausius dokumentus. Taip pat rekomenduojama įdėti šiltus drabužius, žibintuvėlį, atsarginę bateriją telefonui ir grynųjų pinigų smulkiais nominalais. Kuprinė turėtų būti lengvai pasiekiama ir paruošta iš anksto, kad prireikus galėtumėte išvykti per kelias minutes.

Ar tikėtinas karas Lietuvoje?

Lietuva šiuo metu gyvena taikoje, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje ir augančių hibridinių grėsmių regionas išlieka budrus. Lietuva yra NATO narė, o sąjungininkų buvimas — įskaitant Vokietijos brigadą — suteikia papildomas saugumo garantijas. Vis dėlto hibridinis karas, apimantis kibernetines atakas, sabotažą ir informacines operacijas, išlieka realia grėsme, todėl pasirengimas yra būtinas kiekvieno piliečio pareiga.

Kas yra LT72 ir ką tai reiškia kiekvienam piliečiui?

LT72 — tai Lietuvos valstybės iniciatyva, skatinanti kiekvieną namų ūkį pasiruošti savarankiškai veikti bent 72 valandas be išorės pagalbos. Pasirengimas apima išvykimo krepšio sudarymą, artimiausių priedangų ir slėptuvių vietos žinojimą bei evakuacijos planų turėjimą. Kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir rūsiai yra pagrindinės vietos, kur gyventojai gali ieškoti prieglobsčio krizės metu.

Ką daryti pirmosiomis karo valandomis, kad apsaugotumėte šeimą?

Pirmosiomis karo valandomis būtina nedelsiant ieškoti priedangos ir laikytis ramybės — tai lemia tolesnių veiksmų sėkmę. Pasirūpinkite šeimos narių saugumu, pasinaudokite iš anksto paruoštu išgyvenimo rinkiniu ir sekite oficialius pranešimus per radiją ar televiziją. Nevykite į pavojingas zonas, neplatinkite nepatikrintos informacijos ir laukite aiškių nurodymų iš valdžios institucijų.

Ką turėtų būti išgyvenimo kuprinėje pagal LT72 gaires?

Pagal LT72 gaires išgyvenimo kuprinėje privaloma turėti sausą davinį (MRE) mažiausiai 3 paroms, vandens atsargų, pirmosios pagalbos rinkinį ir svarbiausius asmens dokumentus. Rekomenduojama taip pat įdėti šiltus drabužius, žibintuvėlį su atsarginėmis baterijomis, grynųjų pinigų ir vaistų, jei vartojate nuolat. Kuprinė turi būti paruošta iš anksto ir laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, kad prireikus galėtumėte išvykti nedelsiant.

Naudingos nuorodos ir papildomi šaltiniai

Pasirengimas karui ar krizei prasideda nuo patikimos informacijos. Žemiau — oficialūs Lietuvos institucijų šaltiniai ir praktiniai ištekliai, kurie padės susisteminti žinias ir imtis konkrečių veiksmų.

Oficialūs valstybiniai šaltiniai

Žemės ūkio ministerijos leidinys „Jei krizė arba karas: kaip elgtis" — išsamiausias viešai prieinamas vadovas visiems Lietuvos gyventojams. Jame aprašyti evakuacijos scenarijai, atsargų kaupimo principai ir komunikacijos taisyklės krizės metu.

Civilinės saugos departamento puslapis apie slėptuves ir priedangas padeda suprasti, kur ieškoti apsaugos jūsų gyvenamojoje vietovėje. Svarbu žinoti skirtumą: priedanga — tai bet koks tvirtas statinys, suteikiantis laikiną apsaugą, o slėptuvė — specialiai įrengta patalpa su filtravimo ir hermetizavimo sistemomis.

Techninė ir teisinė dokumentacija

Architektūros ir statybos instituto parengta slėptuvių techninė specifikacija — svarbus šaltinis tiems, kurie nori suprasti, kokie statiniai atitinka apsaugos reikalavimus ir pagal kokius standartus jie vertinami Lietuvoje.

Praktinis pasirengimas pagal LT72 gaires

Išgyvenk.lt — Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms parduotuvė, kurios produktai atrinkti pagal oficialius civilinės saugos standartus. Čia rasite išgyvenimo rinkinius, pritaikytus Lietuvos klimatui ir sąlygoms — nuo individualių iki šeimos komplektų. LT72 principas remiasi oficialiu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimu: kiekvienas namų ūkis turi gebėti savarankiškai veikti bent 72 valandas.

Šaltinis	Tipas	Kam skirta
zum.lrv.lt — „Jei krizė arba karas"	Oficialus vadovas	Visiems gyventojams
civsauga.lt — slėptuvės ir priedangos	Valstybinė DB	Artimų slėptuvių paieškai
LT72 — Išvykimo krepšys	Praktinis vadovas	Kuprinės sudėčiai
Vilniaus m. savivaldybė — civilinė sauga	Savivaldybės info	Vilniaus gyventojams
Delfi — priedangos ir slėptuvės	Žiniasklaidos straipsnis	Statinių skirtumams
Slėptuvių techninė specifikacija	Techninė dokumentacija	Statinių vertinimui
Kolektyvinės apsaugos statiniai	Praktinis vadovas	Priedangų paieškai

Visi šie šaltiniai papildo vienas kitą: valstybiniai dokumentai suteikia teisinį ir procedūrinį pagrindą, o praktiniai ištekliai padeda tuos principus įgyvendinti kasdienybėje.

Susijusios temos

• NATO ir Lietuva: ką gynybos aljansas reiškia eiliniam piliečiui
• Evakuacija: kada ir kaip tinkamai evakuotis Lietuvoje
• Karas Lietuvoje 2026: kaip pasiruošti šeimai
• Visi išgyvenimo rinkiniai