Karas Lietuvoje 2026: kaip pasiruošti šeimai

Santrauka

Oficialios Lietuvos civilinės saugos LT72 gairės rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui būti pasiruošus savarankiškai veikti bent 72 valandas be išorinės pagalbos. Šeimos pasirengimas apima tris sritis: paruoštą išgyvenimo rinkinį, aiškų veiksmų planą ir žinias, ką daryti pirmomis krizės valandomis. Išgyvenk.lt siūlo LT72 gairėmis paremtus, Lietuvos klimatui pritaikytus šeimos rinkinius — nuo individualių iki pilnų šeimos komplektų.

---

Karas Lietuvoje kaip tema 2026 m. sulaukia rekordinio dėmesio: geopolitinė įtampa regione paskatino tūkstančius šeimų ieškoti konkrečių, praktinių atsakymų. Šis puslapis pateikia struktūruotą, oficialiais šaltiniais pagrįstą veiksmų planą — be sensacingumo, su konkrečiais žingsniais.

Šeimos pasirengimo planas: nuo ko pradėti

Pasirengimas karui ar ekstremaliajai situacijai nėra vienkartinis veiksmas – tai nuoseklus procesas, kurį lengviausia pradėti nuo aiškios struktūros. Žemiau pateikti pagrindiniai žingsniai padės šeimai greitai ir praktiškai susiorientuoti.

1. Susitarkite dėl šeimos susitikimo vietos ir ryšio plano

Nustatykite dvi susitikimo vietas: vieną netoli namų, kitą – toliau, evakuacijos atveju. Kiekvienas šeimos narys turi žinoti, kur eiti, jei ryšys nutrūktų. Užrašykite svarbiausius telefono numerius ant popieriaus – ne tik telefone.

2. Sudarykite 72 valandų atsargų sąrašą

Oficiali LT72 civilinės saugos rekomendacija: kiekvienas namų ūkis turi būti pajėgus savarankiškai veikti bent 72 valandas. Tai reiškia vandens atsargas (3 litrai asmeniui per dieną), maisto, vaistų ir dokumentų kopijų turėjimą.

3. Paruoškite „greitojo pasitraukimo" kuprinę

Kiekvienam šeimos nariui – atskiras rinkinys su esminiais daiktais: dokumentai, vanduo, maistas, pirmosios pagalbos priemonės, šilti drabužiai. Rinkiniai turi būti pritaikyti Lietuvos klimatui – ypač šaltuoju metų laiku.

4. Išmokite pagrindinių civilinės saugos taisyklių

Žinokite, kur yra artimiausios slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai. Susipažinkite su evakuacijos maršrutais iš savo gyvenamosios vietos. Šią informaciją skelbia savivaldybės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

5. Pasirinkite rinkinius pagal oficialias gaires

Produktai, atrinkti pagal LT72 civilinės saugos gaires ir pritaikyti Lietuvos sąlygoms, leidžia išvengti klaidų renkantis įrangą savarankiškai. Išgyvenk.lt siūlo rinkinius nuo individualių iki šeimos variantų – visi atitinka oficialias rekomendacijas.

---

Žingsnis	Ką apima	Prioritetas
Ryšio planas	Susitikimo vietos, telefonų sąrašas	Labai aukštas
72 val. atsargos	Vanduo, maistas, vaistai, dokumentai	Labai aukštas
Evakuacinė kuprinė	Rinkinys kiekvienam šeimos nariui	Aukštas
Slėptuvių žemėlapis	Artimiausios vietos, maršrutai	Aukštas
Sertifikuoti rinkiniai	LT72 gairėmis patvirtinta įranga	Vidutinis

Pasirengimas karui Lietuvoje prasideda ne nuo brangios įrangos, o nuo aiškaus plano – ir jį galima sudaryti per vieną vakarą.

Kaip kalbėti su vaikais apie pasirengimą karui

Pokalbis su vaikais apie karą ir ekstremalias situacijas daugeliui tėvų kelia nerimą – kaip pasakyti tiesą, nepasėjus baimės? Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai, kurie gauna aiškią, amžiui pritaikytą informaciją, jaučiasi saugiau nei tie, kurie apie grėsmes sužino atsitiktinai – iš bendraamžių ar socialinių tinklų.

Amžiaus principas: skirtingas pokalbis kiekvienam

Vaikų psichologai rekomenduoja griežtai laikytis amžiaus principo – informacijos kiekis ir detalumas turi atitikti vaiko brandą.

Iki 6 metų vaikams pakanka paprastos žinutės: „Kartais nutinka nelaimės, bet mes žinome, ką daryti." Šiame amžiuje svarbiausia – rutina ir tėvų ramumas. Galima žaisti „ką darytume, jei" žaidimus: kur susitiktume, jei mama būtų darbe, o tėtis – mokykloje.

7–12 metų vaikai jau gali suprasti konkrečius veiksmus. Su jais verta aptarti šeimos susitikimo vietą, išmokti pagrindinį kontaktinį telefono numerį atmintinai ir paaiškinti, ką reiškia sirenos signalas. Šiame amžiuje vaikai gerai įsimena, kai informacija pateikiama kaip praktinė užduotis, o ne abstrakti grėsmė.

Paaugliams (13+) galima kalbėti atvirai – apie Lietuvos geopolitinę padėtį, NATO narystę ir tai, kad valstybė turi konkrečius pasirengimo planus. Paaugliai dažnai patys ieško informacijos internete, todėl geriau, kad pirminis šaltinis būtų tėvai, o ne nepatikimos svetainės.

Trys taisyklės, kurios padeda vaikui jaustis saugiai

Pirma taisyklė – kalbėk ramiai, ne skubotai. Jei pokalbis vyksta po nerimą keliančių naujienų, palaukite, kol emocijos nurims. Vaikai labai jautriai reaguoja į tėvų toną – nerimas persiduoda greičiau nei žodžiai.

Antra taisyklė – sutelk dėmesį į veiksmus, ne į grėsmę. Vietoj „gali būti karas" sakykite „mes žinome, ką daryti, jei nutiktų kažkas blogo." Oficialios LT72 civilinės saugos gairės rekomenduoja šeimoms turėti aiškų veiksmų planą – ir tai pats geriausias pokalbio su vaikais pagrindas.

Trečia taisyklė – leisk vaikui užduoti klausimus. Neatsakyti klausimai nekyla – jie tiesiog ieško atsakymų kitur. Jei nežinote atsakymo, sakykite: „Nežinau, bet sužinosime kartu."

Šeimos planas kaip pokalbio įrankis

Praktinis šeimos pasirengimo planas – tai ne tik dokumentas, bet ir struktūra, kuri padeda vaikams suprasti, kad situacija valdoma. Planas turėtų apimti kelis konkrečius elementus:

• Susitikimo vieta – du variantai: netoli namų ir toliau (jei negalima grįžti namo)
• Kontaktinis asmuo – vienas žmogus už Lietuvos ribų, kuriam visi gali paskambinti
• Kiekvieno šeimos nario vaidmuo – net 8–9 metų vaikas gali turėti aiškią užduotį (pvz., paimti šeimos dokumentų kopiją)
• Susitikimo signalas – kaip šeima susisieks, jei mobilusis ryšys neveiks

Kai vaikas žino savo vaidmenį plane, nerimas mažėja – jis tampa dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju.

Ko nedaryti kalbant su vaikais

Klaida: Slėpti informaciją visiškai, tikintis, kad vaikas „nieko nesupras." Pasekmė: Vaikai informaciją gauna iš bendraamžių ar socialinių tinklų – dažnai iškraipytą ir bauginančią. Sprendimas: Pateikite amžiui tinkamą, tikslią informaciją patys – tai suteikia jums kontrolę virš naratyvo.

Klaida: Kalbėti apie karą kaip apie neišvengiamą ir artimą įvykį. Pasekmė: Vaikas patiria lėtinį nerimą, kuris trukdo normaliam gyvenimui ir mokymuisi. Sprendimas: Akcentuokite, kad Lietuva yra NATO narė, valstybė turi pasirengimo planus, o jūsų šeima irgi pasiruošusi – tai faktai, kurie ramina.

Klaida: Vienkartinis pokalbis ir tema „uždaroma." Pasekmė: Vaikas supranta, kad tema yra tabu, ir nustoja klausti – net kai jam kyla klausimų. Sprendimas: Grįžkite prie temos natūraliai – po pratybų mokykloje, po naujienų, po to, kai papildėte šeimos atsargų rinkinį.

Pasirengimo rinkinys kaip apčiuopiamas saugumo simbolis

Vienas efektyviausių būdų vaikui perteikti „mes pasiruošę" žinutę – leisti jam dalyvauti renkant šeimos pasirengimo rinkinį. Kai vaikas mato, kad namuose yra vanduo, žibintuvėlis, pirmosios pagalbos priemonės ir dokumentai – abstrakti grėsmė virsta valdoma situacija.

Išgyvenk.lt šeimos rinkiniai sudaryti pagal oficialias LT72 civilinės saugos gaires ir pritaikyti Lietuvos klimato sąlygoms – tai reiškia, kad rinkinys atitinka tai, ko moko ir mokyklos, ir valstybinės institucijos. Vaikui galite paaiškinti: „Čia yra viskas, ko mums reikia, jei kuriam laikui neveiktų elektra ar vandentiekis." Tai konkretu, suprantama ir raminanti žinutė bet kuriam amžiui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip pasiruošti, jei šeimos nariai skirtinguose miestuose?

Iš anksto susitarkite dėl konkrečių susitikimo vietų ir ryšio būdų kiekvienam scenarijui — tai svarbiausia, kai šeima yra išsisklaidžiusi. Numatykite bent du susitikimo taškus: vieną kiekvieno namo rajone ir vieną bendrą, pasiekiamą iš skirtingų miestų. Pasirinkite patikimą tarpininką — žmogų, kuriam visi galėtų paskambinti ir pranešti savo buvimo vietą, jei tiesioginis ryšys nutrūktų. Kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti šį planą mintinai, nes krizės metu telefonai ar internetas gali neveikti.

Kaip paruošti vaikus karui Lietuvoje?

Vaikus reikia ruošti amžiui tinkamomis priemonėmis — aiškiai, ramiai ir be gąsdinimo. Paaiškinkite, ką reiškia sirenos signalas, kur yra saugiausia vieta namuose ir kaip susisiekti su tėvais, jei jų nėra šalia. Reguliariai praktiškai išbandykite šeimos planą — tai padeda vaikams jaustis saugiau ir sumažina paniką realioje situacijoje. Psichologinis pasirengimas yra lygiai toks pat svarbus kaip fizinis.

Kaip susitarti dėl šeimos susitikimo vietos?

Šeimos susitikimo vietos turėtų būti dvi: viena namuose (pavyzdžiui, rūsys ar laiptinė) ir viena už namų ribų — pas patikimą žmogų kitoje vietovėje. Abi vietas reikia aptarti su visais šeimos nariais iš anksto ir įsitikinti, kad kiekvienas jas žino. Susitarimo negalima palikti „atminčiai" — adresus ir kontaktus užrašykite ant popieriaus ir laikykite išgyvenimo kuprinėje. Planas turi veikti net tada, kai telefonai neveikia.

Kuo skiriasi išgyvenimo rinkinys nuo paprastos pirmosios pagalbos vaistinėlės?

Išgyvenimo rinkinys yra daug platesnis: jis apima ne tik medicininę pagalbą, bet ir vandenį, avarinį maistą, radiją, žibintuvėlį, dokumentų kopijas ir šiltus drabužius. Pirmosios pagalbos vaistinėlė skirta tik traumoms ir ligoms gydyti, o išgyvenimo rinkinys leidžia šeimai savarankiškai išgyventi bent 72 valandas be išorės pagalbos. Nuo 2023 m. liepos 1 d. net automobilinė vaistinėlė Lietuvoje privalo turėti turniketus stipriam kraujavimui stabdyti — tai rodo, kad reikalavimai nuolat griežtėja. Šeimos rinkinys turi atitikti visų narių, įskaitant vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, poreikius.

Kaip kalbėti su vaikais apie karą?

Kalbėkite ramiai, paprastai ir sąžiningai — vaikai jaučia suaugusiųjų nerimą, todėl slėpti situaciją nepadeda. Naudokite amžiui tinkamą kalbą: mažiems vaikams pakanka paaiškinti, ką daryti išgirdus sirenų signalą, vyresniems galima aptarti platesnį kontekstą. Pabrėžkite, kad šeima turi planą ir žino, ką daryti — tai suteikia vaikams saugumo jausmą. Vengti reikia sensacingų naujienų ir gąsdinančių vaizdų, kurie sukelia nereikalingą stresą.

Ką turi turėti šeimos išgyvenimo rinkinys?

Šeimos išgyvenimo rinkinys privalo apimti vandenį (ne mažiau kaip 3 litrai asmeniui per dieną), avarinį maistą kelioms dienoms, pirmosios pagalbos priemones, baterinį ar rankinį radiją, žibintuvėlį ir dokumentų kopijas. Rinkinys turi būti pritaikytas konkrečios šeimos sudėčiai — vaistai, kūdikių reikmenys ar specialūs poreikiai turi būti įtraukti papildomai. Rinkdamiesi prekes, atkreipkite dėmesį į kokybės ženklus: CE žymėjimą, galiojimo datas ir tinkamumą Lietuvos klimatui. Visas rinkinys turi tilpti į lengvai paimamą kuprinę, kurią galima greitai pasiimti evakuacijos atveju.

Kaip dažnai reikia tikrinti ir atnaujinti šeimos avarinius rinkinius?

Avarinius rinkinius rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus — patikrinkite galiojimo datas, baterijų būklę ir ar rinkinys vis dar atitinka šeimos poreikius. Maisto ir vandens atsargas verta atnaujinti pagal nurodytas galiojimo datas, o vaistus — pagal gydytojo rekomendacijas. Jei šeimoje atsirado naujų narių, pasikeitė sveikatos būklė ar gyvenamoji vieta, rinkinį reikia peržiūrėti nedelsiant. Reguliarus tikrinimas užtikrina, kad krizės momentu viskas veiks taip, kaip planuota.

Ar būtina turėti generatorių namuose ekstremaliosioms situacijoms?

Generatorius nėra privalomas, tačiau jis ypač naudingas kaimo sodyboms ir didesniems namams, kur elektros tiekimo pertrūkiai gali trukti ilgiau. Hibridinio karo grėsmės, tokios kaip kibernetinės atakos ar sabotažas, gali sutrikdyti elektros tiekimą miestuose ir regionuose. Svarbiausia — turėti alternatyvius energijos šaltinius: baterines lempas, radiją su baterijomis ir pakrautus atsarginius įkroviklius. Jei namuose yra medicinos prietaisų, priklausančių nuo elektros, generatorius tampa itin svarbus.

Ką turi turėti šeimos išgyvenimo kuprinė pagal LT72 gaires?

Pagal LT72 gaires, šeimos išgyvenimo kuprinė turi užtikrinti savarankišką išgyvenimą bent 72 valandas — tai oficiali Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacija. Privalomi elementai: vanduo (ne mažiau 3 litrai asmeniui per dieną), avarinis maistas, pirmosios pagalbos rinkinys, baterinis radijas, žibintuvėlis, dokumentų kopijos ir grynieji pinigai. Kuprinė turi būti lengvai pasiekiama ir paruošta taip, kad ją būtų galima pasiimti per kelias minutes. Rekomenduojama rinktis prekes su CE ženklu ir patikrinti, ar jos tinkamos Lietuvos klimato sąlygoms.

Kitas žingsnis

Žinios apie pasirengimą karui yra tik pirmas žingsnis — tikrasis saugumas prasideda nuo konkrečių priemonių namuose. Išgyvenk.lt rinkiniai sukurti pagal oficialias LT72 civilinės saugos gaires ir pritaikyti Lietuvos klimatui bei sąlygoms, todėl nereikia spėlioti, ką dėti į avarinę kuprinę.

Ką rasite parduotuvėje:

• Šeimos išgyvenimo rinkiniai — viskas, ko reikia 72 valandoms, vienoje paruoštoje kuprinėje
• Individualūs rinkiniai — kompaktiški sprendimai vienam asmeniui ar automobiliui
• Atskiros priemonės — vandens filtravimas, pirmoji pagalba, avarinis apšvietimas, maistas

Visi produktai atrinkti pagal tuos pačius kriterijus, kuriais vadovaujasi Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus — svarbu pradėti.

Peržiūrėti LT72 išgyvenimo rinkinius →

Kodėl verta rinktis

Išgyvenk.lt — Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms parduotuvė, kurios visi produktai atrinkti pagal oficialias LT72 civilinės saugos gaires. Tai reiškia, kad kiekvienas rinkinys atitinka Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijas — ne bendrinius tarptautinius standartus, o konkrečiai Lietuvos kontekstui pritaikytus reikalavimus.

Keturi pagrindiniai skirtumai, dėl kurių verta rinktis:

• Oficialiais LT72 standartais pagrįsta atranka — produktai tikrinami pagal valstybės patvirtintas civilinės saugos gaires, todėl nereikia spėlioti, ar rinkinys tikrai tinkamas.
• Pritaikyta Lietuvos klimatui ir sąlygoms — šalti žiemos sezonai, vietinė infrastruktūra ir regioninės grėsmės įvertintos renkantis kiekvieną produktą.
• Pasirinkimas kiekvienai šeimai — nuo kompaktiškų individualių rinkinių iki išsamių šeimos komplektų, apimančių pirmos pagalbos priemones, avarinį maistą ir vandens filtravimo sprendimus.
• Specializacija, ne universalumas — tai ne bendra sporto ar lauko prekių parduotuvė, o platforma, skirta išskirtinai pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms Lietuvoje.

Pasirengimas karui ar bet kokiai ekstremaliajai situacijai prasideda nuo tinkamų priemonių — parinktų pagal taisykles, kurias nustato valstybė.

Kaip pasiruošti šeimai: žingsnis po žingsnio

Pasirengimas karo ar ekstremaliosios situacijos atveju nereikalauja nei specialių žinių, nei didelių investicijų – reikia aiškaus plano ir nuoseklių veiksmų. Šis procesas suskirstytas į keturis praktinius etapus, kuriuos gali įgyvendinti bet kuri šeima per kelias savaites.

1 žingsnis: Įvertinkite savo šeimos situaciją

Pradėkite nuo sąžiningo savo namų ūkio įvertinimo. Suskaičiuokite šeimos narių skaičių, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir naminius gyvūnus – nuo to priklausys reikalingų atsargų kiekis. Pagal LT72 gaires, kiekvienas namų ūkis turi būti pasiruošęs savarankiškai veikti bent 72 valandas be išorinės pagalbos. Nustatykite, ar šeimoje yra asmenų, kuriems reikalingi vaistai ar speciali įranga – tai lems papildomus pasiruošimo poreikius.

2 žingsnis: Sudarykite šeimos veiksmų planą

Aptarkite su visais šeimos nariais, ką daryti krizės atveju: kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kas atsiims vaikus iš mokyklos, kaip susisieksite, jei mobilusis ryšys neveiks. Nustatykite du susitikimo taškus – vieną šalia namų, kitą toliau nuo gyvenamosios vietos. Pasirinkite kontaktinį asmenį už Lietuvos ribų, nes tarptautiniai skambučiai dažnai veikia geriau nei vietiniai krizės metu.

3 žingsnis: Sukaupkite būtiniausias atsargas

Remiantis oficialiais civilinės saugos reikalavimais, 72 valandų atsargos vienai šeimai turėtų apimti:

• Vanduo: 3 litrai per dieną vienam asmeniui (šeimai iš 4 asmenų – 36 litrai trijų dienų laikotarpiui)
• Maistas: negreičiai gendantys produktai, kuriuos galima vartoti be gaminimo
• Vaistai ir pirmoji pagalba: asmeniniai receptiniai vaistai (mažiausiai 7 dienų atsarga), pirmosios pagalbos rinkinys
• Dokumentai: asmens dokumentų kopijos, draudimo polisai, banko duomenys – sandariame maišelyje
• Ryšio priemonės: baterinis arba rankinis radijo imtuvas LRT programoms klausyti
• Apšvietimas: žibintuvėliai su atsarginėmis baterijomis arba žvakės

Produktai, atrinkti pagal oficialias LT72 civilinės saugos gaires ir pritaikyti Lietuvos klimatui bei sąlygoms, leidžia šį etapą įgyvendinti greičiau – nuo individualių iki šeimos išgyvenimo rinkinių galima rinktis pagal konkrečius poreikius.

4 žingsnis: Suplanuokite evakuacijos maršrutą

Išsiaiškinkite artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį ar slėptuvę savo gyvenamojoje vietovėje – šią informaciją skelbia savivaldybės. Nustatykite bent du skirtingus maršrutus iš namų: pagrindinį ir atsarginį, jei pagrindiniai keliai bus užblokuoti. Paruoškite „krizės krepšį" – lengvai pasiekiamą kuprinę su dokumentais, vandeniu, maistu ir vaistais, kurią galėsite pasiimti per 5 minutes. Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, yra susitarusi dėl tarpvalstybinių civilių evakuacijos planų, todėl žinokite ir tarptautinius maršrutus.

5 žingsnis: Reguliariai peržiūrėkite ir atnaujinkite planą

Pasirengimas – tai ne vienkartinis veiksmas. Kartą per pusmetį patikrinkite atsargų galiojimo datas, atnaujinkite dokumentų kopijas ir pakartokite šeimos veiksmų planą su vaikais. Vaistus ir maisto atsargas keiskite rotacijos principu – vartokite seniausius ir papildykite naujais. Sekite oficialius pranešimus per LRT radiją ir Lietuvos kariuomenės bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kanalus – tai pagrindiniai informacijos šaltiniai krizės metu.

Kiek kainuoja pasirengimas karui Lietuvoje?

Pasirengimo išlaidos priklauso nuo to, ką jau turite namuose, kiek žmonių reikia aprūpinti ir kokio lygio savarankiškumą siekiate užtikrinti. Nėra vienos fiksuotos kainos — galutinė suma formuojasi pagal jūsų šeimos sudėtį, pasirinktą rinkinį ir papildomus komponentus.

Pagrindiniai kainą lemiantys veiksniai:

Šeimos dydis. Individualus rinkinys ir šeimos rinkinys skiriasi tiek apimtimi, tiek kaina. Išgyvenk.lt siūlo sprendimus nuo vieno asmens iki viso namų ūkio — kuo daugiau žmonių, tuo didesnė investicija, tačiau vieneto kaina dažniausiai mažėja.

Rinkinių sudėtis pagal LT72 gaires. Produktai atrinkti pagal oficialias LT72 civilinės saugos gaires, todėl rinkiniai apima būtiniausius komponentus: avarinius maisto atsargas, vandens filtravimo priemones, pirmosios pagalbos reikmenys, apšvietimą ir daugiafunkcinius įrankius. Pilnesnis rinkinys, atitinkantis visas LT72 rekomendacijas, kainuos daugiau nei bazinis.

Klimatinė adaptacija. Rinkiniai pritaikyti Lietuvos klimatui ir sąlygoms — tai reiškia, kad įtraukiamos priemonės, tinkamos šaltam sezonui ir vietinėms aplinkybėms. Žieminiai papildymai (šiluminės antklodės, šildymo elementai) gali padidinti bendrą kainą.

Papildomi moduliai. Prie bazinio rinkinio galima pridėti automobilinį avarinį rinkinį, papildomus vandens atsargas ar specializuotą pirmosios pagalbos įrangą. Kiekvienas modulis formuoja galutinę sumą individualiai.

Galutinė kaina visada priklauso nuo konkretaus rinkinio specifikacijos ir šeimos poreikių. Norėdami sužinoti tikslią kainą pagal savo situaciją, peržiūrėkite Išgyvenk.lt šeimos plano pasiūlymą arba susisiekite su konsultantu.

Kodėl Išgyvenk.lt – patikimas pasirengimo partneris

Pasirengimas karui ar ekstremaliajai situacijai prasideda nuo vieno sprendimo: pasirinkti tinkamus produktus, o ne rinkti juos po vieną iš skirtingų šaltinių. Išgyvenk.lt yra Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms parduotuvė, kurios visas asortimentas atrinktas pagal oficialias LT72 civilinės saugos gaires – tą pačią metodiką, kurią rekomenduoja Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Oficialios gairės, ne spėlionės. Kiekvienas parduotuvėje siūlomas produktas atitinka LT72 rekomendacijas – tai reiškia, kad perkate ne bet ką, o tai, kas tikrai reikalinga pirmosioms 72 valandoms. Šis standartas yra oficiali Lietuvos valstybinė rekomendacija kiekvienam namų ūkiui.

Pritaikyta Lietuvos sąlygoms. Rinkiniai sukomplektuoti atsižvelgiant į Lietuvos klimatą ir geografiją – šalti žiemos mėnesiai, miško ir miesto aplinka, vietiniai evakuacijos maršrutai. Tai skiriasi nuo importuotų universalių rinkinių, kurie dažnai neatitinka Baltijos regiono realijų.

Pilnas spektras – nuo vieno žmogaus iki šeimos. Parduotuvėje rasite tiek individualius išgyvenimo rinkinius, tiek šeimos komplektus, skirtus 2–6 asmenims. Tai leidžia pasirinkti tiksliai pagal savo namų ūkio dydį, o ne pirkti perteklinį ar nepakankamą kiekį.

Pasirengimas karui Lietuvoje nėra baimės klausimas – tai atsakomybės klausimas. Išgyvenk.lt tikslas yra padaryti šį procesą paprastą, prieinamą ir pagrįstą patikimais šaltiniais.

Susijusios temos

• Karas Lietuvoje 2026: ką turėtų žinoti kiekvienas pilietis
• Geriausia išgyvenimo kuprinė 2026 m. — kas būtina viduje?
• Visi išgyvenimo rinkiniai

Šaltiniai

Nr.	Šaltinis	Nuoroda
1	Šeimos planas - Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms	lt72.lt
2	Kas jeigu? Šeimos planas karo atveju	lkakeliautojai.lt
3	Pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui	kam.lt
4	Ekstremaliosios situacijos. Ką turime žinoti?	socmin.lrv.lt